Prieš kelias dienas Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba Lietuvos žemės ūkio universitete (Kauno r.) organizavo informacinį renginį „Žemės konsolidacija ir galimybės pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programą”. Visada aktuali žemės tvarkymo tema į renginį pritraukė nemažai ūkininkų. Pastarieji turėjo puikią progą tiesiogiai iš renginyje dalyvavusių žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjo Algio Bagdono išgirsti naują Žemės ūkio ministerijos vadovybės požiūrį į žemės tvarkymą, sulaukti atsakymų į jiems rūpimus klausimus.
Į projektus bus įtraukti miškai ir valstybinė žemė
Renginyje aptartos trys aktualios žemės tvarkymo temos: žemės konsolidacija ir šio proceso naujovės, Valstybinio žemės fondo steigimas ir jo funkcijos bei ūkininkų pirmumo teisė įsigyjant žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus.
Žemės konsolidacija – sudėtinis žemės tvarkymas, kurio metu siekiama sustambinti žemės sklypus ir taip suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas bei pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos tikslus ir uždavinius. Tuo tikslu pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą keičiamos žemės sklypų ribos. Žemės konsolidacija sudaro prielaidas ne tik suformuoti racionalaus dydžio ir formos sklypus, sustambinti žemėvaldas ir pagerinti jų kompaktiškumą, bet ir mažina atstumus tarp žemės sklypų ūkių žemėvaldoje. Žemės ūkio specialistų teigimu, sumažėjus atstumui nuo ūkio centro iki dirbamos žemės bei pagerėjus sklypo formai, gamybos išlaidos sumažėja iki 10 proc.
„Kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje turime iš esmės keisti požiūrį į žemės konsolidacijos projektus. Jie negali apsiriboti vien žemės ūkio paskirties sklypų pertvarka ir jungimu. Remiantis užsienio šalių patyrimu, kad šie procesai vyktų sklandžiai ir ekonomiškai pagrįstai, į žemės sklypų konsolidaciją būtina įtraukti miškus ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, – pristatydamas renginio dalyviams naujus žemės konsolidacijos aspektus sakė žemės ūkio viceministras E. Raugalas. – Tai sudarys sąlygas ūkininkams privatizuoti smulkius valstybinės žemės sklypus, padidinti ūkio ir žemės vertę, o savivaldybėms – pagerinti kelių tinklą, formuoti patrauklesnį kraštovaizdį“.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės reformos skyriaus vedėjas A. Bagdonas informavo, kad ES parama žemės konsolidacijai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos kryptį „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ teikiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau vienam projektui paramos suma negali viršyti daugiau kaip 1 380 tūkst. Lt. Vykdyti žemės konsolidacijos projektus Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo laikotarpiui skirta 56 mln. Lt paramos.
Ūkininkams priminta, kad iš Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos remiami tie žemės konsolidacijos projektai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip penki žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, o preliminari planuojama teritorija yra vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse ir apima ne mažesnį kaip 100 ha plotą.
Iki šiol pagal ankstesnio ES finansavimo laikotarpio paramos schemą (pagal 2004-206 m. BPD) Lietuvoje įvykdyta 14 pirmųjų žemės konsolidacijos projektų, todėl tikimasi, kad nauji žemės konsolidacijos projektai, siekiantys visų įmanomų kaimiškųjų vietovių tvarkymo tikslų, vyks sklandžiau ir bus dar patrauklesni bei naudingesni tokių projektų dalyviams nei pirmieji.
Artėja žemės tvarkymo sistemos pertvarka
Renginio dalyviams pristatyta artėjanti žemės tvarkymo sistemos pertvarka. Nuo 2010 m. liepos 1d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, persiskirstys ir žemėtvarkos funkcijos. Apskričių žemės tvarkymo darbus rajonuose perims NŽT prie Žemės ūkio ministerijos. Jos pagalbininku vykdant laisvos valstybinės žemės apskaitą, žemės konsolidacijos projektų organizavimą, valstybinės žemės pardavimo ir nuomos, apleistų žemių mažinimo funkcijas ir kitus žemės tvarkymo darbus bus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto pagrindu įsteigtas Valstybinis žemės fondas (Fondas). NŽT Žemės reformos skyriaus vedėjas A. Bagdonas trumpai pristatė NŽT ir Fondo veiklą, darbo organizavimo principus.
Su susirinkusiais ūkininkais bene ilgiausiai renginyje diskutuota aptariant žemės ūkio paskirties valstybinės žemės įsigijimo klausimus. Ūkininkai klausė, kada pasibaigs „išvadų“ vaikščiojimas, prašė keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimą stabdančią žemės vertės nustatymo tvarką, skundėsi negeranorišku žemėtvarkininkų darbu.
„Suprantame, kad vis dar besitęsiančios iš miestų į kaimą keliaujančios “išvados” – didžiausias stabdis vykdant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, – su ūkininkais sutiko E. Raugalas. – Tačiau intensyviai dirbame, kad jos „nusėstų“ ne dirbamose žemėse, bet miško masyvuose“.
Šiuo metu šalyje yra apie 114 tūkst. ha valstybinio miško, kuris galėtų būti panaudotas iš miesto į rajonus ateinančioms „išvadoms“ realizuoti. Tuo tarpu Seimas dar šiais metais turėtų svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie turės esminių teigiamų pokyčių ūkininkams pirmumo teise įsigyjant dirbamą žemę.
Pasak ūkininkų, šiuo metu iš privataus asmens perkant dirbamos žemės ūkio paskirties žemę, 1 ha kaina svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu valstybinės žemės ūkio paskirties žemė gerokai brangesnė. Norintys ją pirkti, konkrečią žemės ūkio paskirties valstybinės žemės kainą ūkininkai sužino tik sumokėję už ketinamų parduoti žemės sklypų projektavimo ir matavimų darbus. NŽT atstovas susirinkusiems priminė, kad perkamo valstybinės žemės sklypo vidutinę rinkos kainą galima sužinoti pagal VĮ Registrų centro parengtus žemės verčių žemėlapius, publikuojamus šios įmonės interneto svetainėje.
Vis dėlto, vertinant pastarųjų šešių metų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis matyti, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarčių šiais metais padaugėjo: 2004 m. tokių sutarčių pasirašyta 138 (nupirkta per 1 tūkst. ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės), 2005 m. – 958 sutartys (atitinkamai 12,7 tūkst. ha), 2006 m. – 2104 sutartys (atitinkamai 27,9 tūkst. ha), 2007 m. – 64 sutartys (tik 350 ha), 2008 m. – 456 sutartys (atitinkamai 5,4 tūkst. ha) ir 2009 m. iki spalio 1d. – 1209 sutartys (atitinkamai 14,7 tūkst. ha).
Žemės ūkio ministerijos informacija
