Augintojų sąskaitas pasiekė pirmosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2009 m. gyvulius, pradėtos mokėti nuo gruodžio 15 d.

Gyvulių augintojus už šių metų I-III ketvirčiais realizuotus 9-ių mėnesių ir vyresnio amžiaus bulius pasieks 543 Lt dydžio specialiosios išmokos. Už 2009 metus jiems taip pat bus mokamos atsietosios nuo gamybos 220 Lt dydžio skerdimo ir 50 Lt dydžio ekstensyvinimo išmokos (išmokų dydžiai patvirtinti žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924). Iš viso pagal šias išmokas žemdirbiams bus pervesta apie 65 mln. Lt.

Žemės ūkio ministerija prašo atkreipti žemdirbių dėmesį, kad visi augintojai, kurie per mėnesį nuo gruodžio 15 d. neras savo sąskaitose už 2009 m. pervestų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, turėtų kreiptis į savo rajono savivaldybę ir išsiaiškinti priežastis, kodėl taip atitiko: gal jie iš viso nebuvo neįtraukti į pažymą išmokoms gauti; gal jų atsiskaitomosios sąskaitos pateiktos netiksliai; gal Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atrinkusi juos patikrai.

Tuo atveju, jei augintojas pinigų negavo dėl to, kad jis pats, skerdykla ar prekiautojas gyvuliais laiku nepateikė savo rajono veterinarijos tarnybai ar VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui (Centras) privalomos informacijos, ir Centras į pažymą išmokoms gauti gyvulių augintojo neįtraukė, klaidą reikia nedelsiant ištaisyti ir rašyti Centrui prašymą išmokai skirti.

Pažymėtina, kad vėliausias terminas pateikti Centrui prašymus dėl neskirtų išmokų yra 2010 m. gegužės 1 d. Todėl labai prašytume žemdirbius kuo anksčiau išsiaiškinti, ar tikrai išmokos jiems yra skirtos ir pervestos į sąskaitas, nes vėliau, t.y. po 2010 m. gegužės 1 d. gauti prašymai nei Centre, nei Žemės ūkio ministerijoje nebebus nagrinėjami.

Žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 26 d įsakymu Nr. 3D-914 už karvę žindenę nustatytas išmokos dydis – 590 Lt. Bendra suma už žindenes 2009 m. siekia 25,95 mln.

Ėriavedėms už 2009 metus skirta 830,5 tūkst. Lt, o išmoka už ėriavedę sieks iki 48 Lt (tikslus išmokos už ėriavedę dydis priklausys nuo jų skaičiaus šalyje). Planuojama, kad išmokos ėriavedžių laikytojus pasieks pirmajame 2010 m. ketvirtyje.

Išsamesnės informacijos teirautis Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo  departamento Mėsos produktų skyriaus vedėjos Rasos Baranauskienės, tel. (8 5) 239 1168

2009 m. spalio mėnesį vidutinė natūralaus

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, AB “Rokiškio sūris”, AB “Žemaitijos pienas”, AB “Vilkyškių pieninė“, UAB “Marijampolės pieno konservai”) spalio mėnesį mokėjo vidutiniškai 849 Lt/t natūralaus pieno (4,34 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo, be priemokų ar nuoskaitų). Ši kaina yra apie 20 proc. didesnė už vidutinę pieno supirkimo kainą. Pažymėtina, kad supirkto pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, sudaro apie 29 proc. viso šių įmonių supirkto pieno kiekio.

Tų pačių įmonių perkamo pieno iš smulkiųjų pieno gamintojų, parduodančių mažus pieno kiekius, kaina nesiekia vidutinės šalies pieno supirkimo kainos. Todėl viena iš realiausių galimybių derėtis dėl didesnių pieno supirkimo kainų – pieno gamintojų kooperacija.

Lietuvos pieno sektoriuje 1–5 karvių laikytojai sudaro apie 72 proc. visų pieno gamintojų, tiekiančių pieną į rinką. Tačiau jų parduodamo pieno dalis nuolat mažėja ir šiuo metu sudaro 17,6 proc.  Pieno gamintojų, turinčių 6–14 karvių, yra 20 proc., o pieno gamintojų, laikančių 15 ir daugiau karvių – 8 proc.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Dar laukiama Tinklo narių projektinių pasiūlymų

Žemės ūkio ir kaimo plėtros procese dalyvauja įvairios institucijos ir organizacijos. Siekiant stiprinti jų vaidmenį – skatinti ir ugdyti iniciatyvą, keistis gerąja praktika ir patirtimi, įkurtas Lietuvos kaimo tinklas (Tinklas). Minėtus tikslus Tinklas įgyvendina ne tik kaimo, bet ir regioninės plėtros procesuose, tarptautiniame bendradarbiavime. Šiandien Tinklas jungia per 120 įvairių kaimo plėtros procesuose dalyvaujančių institucijų ir organizacijų.

Prezidiumo nariams pristatyta Tinklo veikla ir struktūra: Tinklo valdymo organas – Taryba, patvirtinti Tinklo nuostatai, penkių komitetų darbo reglamentai, apsvarstyta ir patvirtinta Tinklo veiksmų programa, pirmųjų veiklos metų veiksmų planas. Įvardyti pirmųjų Tinklo veiklos metų prioritetai: jaunimo aktyvinimas ir įtraukimas į kaimo plėtros procesus, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bei kraštovaizdžio ir aplinkos apsauga. Iki 2013 m. Tinklo veiklai numatoma skirti per 32 mln. Lt.

„Siekiant racionaliai organizuoti paramos administravimą, prieš teikiant projektinius pasiūlymus Tinklo nariai pateikė preliminarių pasiūlymų lenteles metiniam veiksmų planui formuoti. Jose konkrečiai atsispindi planuojamų įgyvendinti projektų tikslai ir kaštai. Įvertinę preliminariuose pasiūlymuose pateiktus duomenis, pirmiesiems Tinklo veiklos metams numatėme skirti 1 mln. Lt. Tačiau pretenduoti į paramą projektams įgyvendinti galės tik tie nariai, kurie yra pateikę preliminarius projektinius pasiūlymus, – posėdyje sakė K. Tarnauskas. – Praėjusią savaitę pagal Tinklo narių pageidavimus patikslinus Tinklo veiklos nuostatas projektinių pasiūlymų teikimo terminas pratęstas iki šios savaitės pabaigos – lapkričio 27 d.“.

Prezidiumo nariai domėjosi Tinklo narių pateiktų projektų vertinimo darbais, miško savininkų perspektyvomis dalyvauti Tinklo veikloje ir Tinklo nuostatų tobulinimu.

Žalioji knyga – klausimynas visuomenei

Bene daugiausiai diskusijų Prezidiumo posėdyje sulaukė Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Virginijos Žoštautienės ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės pristatytas Žaliosios knygos projektas. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas Žemės ūkio ministerijos inicijuota Žalioji knyga padės sukaupti ir apibendrinti suinteresuotų kaimo raida visuomenės atstovų žinias ir gerąją patirtį, kad vėliau būtų galima argumentuotai pagrįsti kaimo ir žemės ūkio politikos strategines kryptis. Toks dokumentas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, remiantis kitų užsienio šalių patirtimi.

„Nors šiandien Žemės ūkio ministerijos darbas su žemdirbių nevyriausybinėmis organizacijomis vertinamas gerai ir teikiamas pavyzdžiu kitoms ministerijoms, vis gi pripažįstama, kad ne visi kaimo plėtros dalyviai – bendruomenės, verslininkai, kaimo mokytojai, bibliotekininkai, medicinos ir kiti darbuotojai, o taip pat miestiečiai, turi galimybę išsakyti savo nuomonę dėl kaimo raidos tolimesnės vizijos. Žaliojoje knygoje bus pristatomos naujausios kaimo politikos idėjos ir pagrindiniai ateities iššūkiai Lietuvai, taip paskatinant suinteresuotus asmenis ar organizacijas pareikšti savo nuomonę ir pasidalyti turima informacija. ŽŪM įsiklausys į visų kaimo gyventojų nuomonę, surinks jų gerąją patirtį ir 2010 m., remiantis turima informacija, parengs dokumentą, kuriame būtų nustatytos pagrindinės kaimo raidos kryptys ir perspektyvos“, – pristatydama Žaliosios knygos projektą Prezidiumo nariams sakė ministerijos vyriausioji patarėja V. Žoštautienė.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės R. Melnikienės, Žalioji knyga pasieks ne tik visas žemdirbių, kaimo visuomenines organizacijas ir čia veikiančių valstybinių institucijų darbuotojus, bet ir miesto gyventojus, klausiant jų nuomonės apie kaimo politikos naudą vartotojui. Iš jų bus laukiama atsakymų pagal knygoje į šešias dalis suskirstytą klausimyną.

Labiausiai Žaliosios knygos idėją Prezidiume palaikė kaimo bendruomenių ir Vietos veiklos grupių atstovai. Kiek skeptiškiau į informacijos apie kaimo gerąją patirtį kaupimą ir apibendrinimą buvo nusiteikę žemės ūkio gamyba užsiimančių organizacijų atstovai. Prezidiume teirautasi, kaip bus užtikrinamas Žaliosios knygos pagrindu parengto dokumento įgyvendinimas. Kadangi dokumentas apims įvairias institucijas, tai dėl jo įgyvendinimo bus tariamasi ir su valstybinėmis, ir su savivaldos organizacijomis.

Jau gruodį Žalioji knyga bus pristatyta Vyriausybėje. Sulaukus pritarimo, ji bus patalpinta ir Žemės ūkio ministerijos interneto tinklapyje.

Prezidiumo posėdyje Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis išsamiai pristatė privačių miškų valdymo, reguliavimo ir politikos įgyvendinimo funkcijų priskyrimo klausimą. Pastaroji asociacija, remdamasi daugelio Europos Sąjungos šalių patyrimu, dar nuo 2005 m. į įvairias už tų klausimų sprendimą atsakingas valstybės institucijas nuolat kreipiasi dėl privačių miškų sektoriaus pavaldumo Žemės ūkio ministerijai. Prezidiumo nariai pritarė šiam Lietuvos miškų savininkų asociacijos prašymui.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Naujiems iššūkiams spręsti Lietuvai preliminariai skirta 77,460 mln. litų (be nacionalinio kofinansavimo, kuris yra 8,61 mln. Lt) . Šios lėšos skirtos:

- pieno sektoriui restruktūrizuoti – 60,5 mln. Lt arba 78 proc. papildomų lėšų

- klimato kaitos mažinimo priemonėms – 1,49 mln. Lt arba 2 proc.

- plačiajuosčiam interneto ryšiui kaimo vietovėse diegti – 15,5 mln. Lt arba 20 proc.

Naujų iššūkių pakete Latvija skyrė 13,26 mln. EUR pieno sektoriaus restruktūrizavimui, o Estija šiam tikslui – 3,3 mln. EUR  (planuoja paremti 5 pieno perdirbimo įmonių, kurias valdytų pieno gamintojai, įkūrimą).

Europos Viršūnių Taryba 2008 m. gruodžio 11-12 d. susitarė dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, kurio vertė apie 1,5 proc. ES BVP, t.y. apie 200 mlrd. EUR. Iš šios sumos 1,02 mlrd. EUR numatoma didinti Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, lėšas skiriant plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse, ir problemų, susijusių su „naujais iššūkiais“ bei iškeltų bendrosios žemės ūkio politikos „Sveikatingumo patikros“ metu, sprendimui: klimato kaita, bioįvairovės išsaugojimas, vandentvarka ir kt. Norint pasinaudoti šiomis lėšomis, kiekviena šalis narė iki 2009 m. liepos 15 d. turėjo peržiūrėti kaimo plėtros 2007-2013 metų strategijas ir pateikti kaimo plėtros 2007-2013 metų programų pakeitimus, kuriais būtų numatomi veiksmai minėtose srityse.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkio ministerija sėkmingai supaprastino paramos teikimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Šiuo metu ruošiama ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos įgyvendinimo taisyklių supaprastinta tvarka – mažinama administracinė našta pareiškėjams, kad kuo lengviau būtų galima įsisavinti Europos žuvininkystės fondo paramą.

Siekiant plėtoti Lietuvos žuvininkystės sektorių, Europos žuvininkystės fondo parama teikiama pagal keturias prioritetines kryptis: „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“, „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“, „Bendro intereso priemonės“, „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“. Šioms priemonėms iš viso skirta beveik 250 mln. litų Europos žuvininkystės fondo ir nacionalinių lėšų.

Pagal šių krypčių priemones jau gauta 114 paramos paraiškų, Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta daugiau kaip 63 mln. Lt paramos – tai sudaro 25,9 proc. nuo 2007-2013 metams numatyto biudžeto.

Kad Europos žuvininkystės fondo lėšų įsisavinimas vyktų sklandžiai, o parama žvejams taptų kuo prieinamesnė, skaidresnė ir paprastesnė, ruošiama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos įgyvendinimo taisyklių supaprastinta tvarka.

Įgyvendinimo taisyklės ruošiamos paramai ne didesnei kaip 174 000 Lt gauti ir paramai didesnei kaip 174 000 Lt gauti.

Remiantis naująja supaprastinta tvarka, paraiškas, kai prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 174 000 Lt, bus galima teikti pagal šias priemones ir / arba veiklos sritis:

• Pirmosios prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“    priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“ ir priemonės „Socialinio ekonominio pobūdžio priemonės“ veiklos sritį „Parama jauniems žvejams“;
• Antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“; priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas“; priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“.

Paraiškas šiai paramai gauti bus galima teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) teritoriniams skyriams pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą ir (ar) pareiškėjo registracijos vietą iki šių metų pabaigos arba iki tol, kol bus gauta tiek paraiškų, kuriose prašoma paramos suma pasieks nustatytą pagal atitinkamą priemonę paramos dydį.

Pareiškėjams bus pateiktos ne tik paprastesnės įgyvendinimo taisyklės, bet ir supaprastinta paraiškos forma, į kurią bus integruotas minimalus verslo planas. Supaprastintą paraiškos formą nesunku bus užpildyti pačiam pareiškėjui, kadangi ketinama prašyti nurodyti tik esminę, pačiam pareiškėjui žinomą informaciją. Dėl to sutrumpės paraiškų vertinimo terminai. Planuojama, kad paraiškos vertinimas užtruks iki 30 darbo dienų. Į šį terminą nebus įskaičiuojamas paklausimų ir/ar patikrų pareiškėjui laikas. Įvertinus paramos paraiškas ir nustačius, ar projektas tinkamas gauti paramą, projektų atrankos komiteto planuojama nesudaryti, o sprendimus dėl paramos skyrimo įteisinti Agentūros direktoriaus įsakymu ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti pareiškėją. Taip pat nustatyta, kad paramos administravimas atliekamas paraiškos, o ne paramos sutarties pagrindu, t.y. nereikia pasirašyti paramos sutarties. Pažymėtina, kad įgyvendinimo taisyklėmis siekiama supaprastinti pareiškėjui projekto įgyvendinimo administravimą – sumažintas ataskaitų, teikiamų projekto įgyvendinimo metu kiekis, panaikinti pertekliniai reikalavimai dėl informacijos ir dokumentų saugojimo. Labai svarbu tai, kad šiuo nelengvu visiems momentu, nebebus prašoma skolintas lėšas pagrįsti, pateikiant tik kredito įstaigos sprendimą, įrodantį paskolos suteikimo galimybę – t.y. pareiškėjas skolintis galės ne tik iš kredito įstaigų, bet ir iš fizinių juridinių asmenų. Iki šiol daugelyje įgyvendinimo taisyklių buvo numatytas tik išlaidų kompensavimo būdas, dabar pradedamas taikyti ir sąskaitų apmokėjimo būdas. Tai bus didelis palengvinimas projektų įgyvendintojams.

Tam, kad supaprastintos įgyvendinimo taisyklės ir jas lydintys dokumentai būtų greičiau ir kokybiškiau paruošti, Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta ir patvirtinta darbo grupė, kuri analizuoja ruošiamus dokumentus. Šiuo metu yra keičiamos ir ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, kuriose bus numatyta ir ekonominio gyvybingumo tvarka projektams, teikiamiems pagal supaprastintas priemonių įgyvendinimo taisykles.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Nuo spalio 1 iki gruodžio 31 d. vyksta jau trečiasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) gyvavimo metais paraiškų rinkimas pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.

Europos Sąjungos parama Lietuvos melioracijos reikmėms

Per visą 2007–2013 m. laikotarpį pagal KPP melioracijai skiriama 131 mln. Lt ES paramos. Dviem pirmiesiems paraiškų šaukimams buvo skirta 51,2 mln. Lt. Šiam paraiškų rinkimui numatyta skirti 38,6 mln. Lt paramos.

Lėšų poreikis „Žemės ūkio vandentvarkos“ veiklos sričiai yra toks didelis, kad dar nesibaigus paraiškų rinkimui, kuris tęsis iki gruodžio 31 d., Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) paraiškų paramai gauti jau pateikta 60-čiai mln. Lt. Todėl projektai bus vertinami pagal tam tikrus pirmumo kriterijus. Pirmenybę turės projektai, kai: ♦bus įgyvendinami aplinkosaugos požiūriu jautriose karstinio regiono ir Nemuno deltos teritorijose; ♦pareiškėjas niekada nėra gavęs ES paramos pagal šią veiklos sritį; ♦pareiškėjas numato vykdyti mažesnės likutinės vertės (procentais) statinių rekonstrukcijos projektus.

Beveik visos savivaldybės jau yra gavusios paramą melioracijos statiniams rekonstruoti, todėl šio paraiškų šaukimo metu pirmenybė bus teikiama melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms (MSNA).

Nacionalinės paramos melioracijai nepakanka

2008 m. iš valstybės biudžeto melioracijai buvo skirta 82,1 mln. Lt, tačiau jų nepakako melioracijos sistemų ir jų statinių būklės blogėjimui sustabdyti. Dėl ekonominio sunkmečio melioracijos reikmėms 2009 m. lėšų skirta dvigubai mažiau – 37,1 mln. Lt, o 2010 m. planuojama skirti tik 28,0 mln. Lt. Iš šių lėšų dar apie 5 mln. Lt būtina skirti polderiams eksploatuoti.

Taigi Europos Sąjungos parama yra vienintelis šaltinis, kuris gali bent iš dalies kompensuoti blogėjančią melioracijos finansavimo situaciją. „Žemės ūkio vandentvarkos“ veiklos srities paramos lėšomis gali būti rekonstruojamos melioracijos sistemos.

Finansuoti tinkamos lėšos ir paramos dydis

„Žemės ūkio vandentvarkai“ skirtomis lėšomis gali būti finansuojamas sausinimo sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstravimas, rūgščių dirvų kalkinimas projekto teritorijos ariamoje žemėje, užtvankų ir polderių rekonstravimas.

Paramos lėšomis galima apmokėti iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. KPP lėšomis rekonstruojami tik tie statiniai, kurių nusidėvėjimas yra didesnis kaip 30 proc.

Vienam projektui iš ES fondų gali būti skiriama 1,035 tūkst. Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad paramos suma vienam paramos gavėjui 2007–1013 metais neribojama, tačiau parama toms pačioms melioracijos sistemoms rekonstruoti gali būti skiriama tik vieną kartą.

Šiemet buvo padaryti tam tikri pakeitimai paramos tvarkoje, ir parama polderių rekonstravimui padidinta dvigubai – maksimali paramos suma gali siekti iki 2,071 tūkst. Lt. Tai ypač aktualu projektams, įgyvendinamiems pajūrio polderiuose.

Taigi paramos dydis yra nemažas, ir ja pasinaudojus galima iš esmės atnaujinti melioracijos statinius, tačiau ir atsakomybė už racionalų lėšų panaudojimą yra didelė. Investicinio projekto parengimas, nors ir atrodo nesudėtingas, tačiau reikalauja kvalifikuoto profesinio ir teisinio pasirengimo, didelio tikslumo. Pateikus investicinį projektą, vėliau rengiamame techniniame projekte keisti ką nors iš esmės jau neleidžiama.

Tinkami paramos gavėjai

Pretenduoti į šią ES paramą gali savivaldybės ir į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas susivieniję žemdirbiai bei žemės ūkio bendrovės. Todėl ūkininkai, norintys atnaujinti melioracijos sistemas, skatinami burtis į asociacijas, nes tik būdami jų nariais, galės pasinaudoti šia parama. Daugiausia tokių asociacijų jau įsteigta Biržų (6), Panevėžio (5), Pasvalio ir Telšių rajonuose (po 4).

Asociacijos pakartotinai paramos gali kreiptis tik įgyvendinusios ankstesnįjį ES remiamą projektą, tuo tarpu savivaldybėms šis reikalavimas netaikomas, ir jos vienu metu gali įgyvendinti kelis projektus.

Paramos gavėjų įsipareigojimai

Pareiškėjai ir jų partneriai, pasirašydami paramos sutartis, įsipareigoja penkerius metus nuo sutarties pasirašymo užtikrinti tinkamą ES finansuojamo objekto priežiūrą ir veikimą. Tai ypač aktualu asociacijoms, nes daugelis įsivaizduoja, kad svarbiausia projektą įvykdyti, tuo tarpu atlikus rekonstrukciją paramos gavėjas (asociacija) privalo ne tik tinkamai prižiūrėti rekonstruotus statinius, bet ir nustatytais terminais teikti NMA projektų įgyvendinimo ataskaitas (pagal įgyvendinimo taisykles – penkerius metus po paramos sutarties pasirašymo).

Jeigu paramos gavėjas nesilaiko paramos sutarties sąlygų ar jas pažeidžia, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: parama sumažinama; parama visiškai neskiriama; paramą gavėjas privalo grąžinti.

Reikalavimai paramos gavėjams

„Žemės ūkio vandentvarkai“ skirta parama siekiantys pasinaudoti pareiškėjai turi valdyti tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusį nekilnojamąjį turtą. Savivaldybės, paramos lėšomis siekiančios rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, NMA privalo pristatyti savivaldybės administracijos išduotą nekilnojamojo turto valdymo faktą patvirtinančią pažymą. Paraiškas teikiančios MSNA turi pateikti asociacijos narių, kurių naudojamoje žemėje bus įgyvendinamas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus.

Asociacija, norinti gauti paramą jos nariams priklausančių statinių rekonstravimui, neišsivers be savivaldybės pagalbos. Didesnio kaip 12,5 cm skersmens drenažo statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei, ir tie statiniai nėra asociacijos narių turtas. Pagal priemonės įgyvendinimo taisykles į svetimą turtą investuoti negalima, todėl asociacija, teikianti paraišką paramai gauti, priversta prašyti savivaldybę būti projekto partneriu.

Jungtinė sutartis – būtina paramos gavimo sąlyga

Taigi kartu su partneriais projektus ketinantys įgyvendinti pareiškėjai su paraiškomis turi pateikti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių. Tai reiškia, kad pareiškėjas (asociacija), prieš teikdamas paraišką, turi susitarti su partneriu (savivaldybe) dėl projekto metu sukurtų rezultatų, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir šias teises nustatyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra labai svarbi juridiniu bei finansiniu atžvilgiu, todėl bet koks projekto rezultatų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu, kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas.

Finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas, kuriam tenka ir visa atsakomybė už projekto įgyvendinimą. Paramos gavėjas pagal partnerystės sutartį atsiskaito su partneriu, kuris paramos lėšų tiesiogiai negauna.

Paramos panaudojimo rezultatai

Pirmuoju paraiškų rinkimo metu 25 pareiškėjai gavo 26,1 mln. Lt paramą. Visi paramos gavėjai – savivaldybės, šiuo metu įgyvendinančios projektus.

Antruoju paraiškų rinkimo metu paraiškas teikė ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Paramą (iš viso 25,1 mln. Lt) gavo ir projektus įgyvendina 6 asociacijos (Biržų r. MSNA, Kupiškio seniūnijos Šepetos MSNA, Kamajų seniūnijos MSNA, Ramygalos MSNA, Lazdijų rajono MSNA, Sidabravo MSNA) ir 18 savivaldybių. Projektus paramos gavėjai baigs įgyvendinti 2010 m.

Išsamesnės informacijos teirautis Žemės ūkio ministerijos Melioracijos skyriaus vyriausiojo specialisto Petro Garnelio, tel. (8 5) 239 1147

Žemės ūkio ministerijos informacija

Komisija panaikino eksporto subsidijas už pieno produktus (2009-11-20)

Europos Komisija panaikino eksporto grąžinamąsias išmokas (subsidijas) už visus į trečiąsias šalis eksportuojamus pieno produktus.

Iki šiol dar buvo likusios subsidijos už eksportuojamą sviestą (501 Lt/t) ir vienos rūšies pieno konservus (154 Lt/t). Nuo lapkričio 20 d. subsidijos ir šiems pieno gaminiams panaikintos.

Sprendimas panaikinti subsidijas priimtas 2009 m. lapkričio 19 d. įvykusiame Europos Komisijos Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo gyvulininkystės produktų vadybos komiteto posėdyje. Nors daugelio ES šalių atstovai (taip pat ir Lietuvos) pasisakė prieš subsidijų panaikinimą, toks sprendimas buvo priimtas remiantis pieno produktų kainų pokyčiais Europos Sąjungos ir pasaulinėje rinkoje, kuri, Komisijos nuomone, atsigauna ir stiprėja. Komisija mano, kad esamų ir dabar taikomų priemonių (pieno produktų intervencija, privatus sviesto saugojimas) pakanka rinkai subalansuoti.

Š. m. spalio 22 d. subsidijos už sviestą sumažėjo 42 proc., už pieno konservus – 50 proc. Eksporto subsidijos už eksportuojamus sūrius tada liko nepakeistos, o už lieso pieno miltelius  – panaikintos.

Nuo lapkričio 5 d. subsidijos panaikintos už eksportuojamus sūrius, pieno miltelius, grietinėlę ir kitus produktus. Jos buvo paliktos tik sviestui (sumažintos 61,5 proc.) ir vienos rūšies pieno konservams.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikiantis Lietuvos kaimo tinklas (Tinklas) finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Sustygavus Tinklo darbą – paaiškėjus paramos skyrimo kriterijams ir jau laukiant Tinklo narių projektinių pasiūlymų pirmiesiems veiklos metams, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus specialistai stebi suaktyvėjusį juridinių asmenų norą tapti Tinklo nariais.

Tinklas šiuo metu jungia daugiau kaip šimtą Kaimo plėtroje dalyvaujančių organizacijų: kaimo bendruomenes, vietos veiklos grupes, žemės ūkio ir kaimo nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, valstybės ir mokslo institucijas. Jos renka, kaupia, skleidžia gerą žemės ir maisto ūkių bei kaimo plėtros patirtį, sudaro galimybę kaimo plėtros dalyviams bendradarbiauti tarpusavyje (nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu).

Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausios specialistės Gailutės Pikūnaitės, iš įvairių šalyje registruotų ir veikiančių organizacijų kas mėnesį sulaukiama dešimt ir daugiau prašymų tapti Tinklo nariais. Kai kurie iš jų, dėl veiklos kaimo plėtros procesuose ir dėl Tinklo nariams keliamų kriterijų atitikimo, nekelia abejonių – jie iš karto žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinami pilnateisiais Tinklo nariais ir gali pretenduoti į paramą. Tačiau pasitaiko ir tokių pareiškėjų, kurių veikla iš esmės grindžiama komerciniais tikslais, jų veikla yra mažai ar visai nesusijusi su kaimu.

Nuolatinė darbo grupė dėl naujų narių į Tinklą priėmimo patvirtinta spalio pradžioje vykusiame Tinklo tarybos posėdyje. Ją sudaro penkių komitetų pirmininkai ir du Sekretoriato funkcijas atliekančios Ministerijos specialistai.

Darbo grupei vadovauja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Tarnauskas: „Tinklo parama turėtų atitekti ne viešosioms įstaigoms ar tik iš dalies su kaimu susijusioms mokslo įstaigoms ir profesinėms sąjungoms, bet tikriesiems kaimo plėtros proceso dalyviams. Parama skirta išjudinti iniciatyvą iš apačios. Todėl Tinklo nariais pirmiausiai turėtų tapti kaimo bendruomenės, žemdirbių ir ne pelno siekiančios asociacijos, kurių veikla tiesiogiai siejasi su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje remiamomis kryptimis ir tikslais“.

Tokiai nuomonei iš esmės pritarė ir trečiadienį (lapkričio 18 d.) Lietuvos žemės ūkio universitete (Kauno r.) posėdžiavusi nuolatinė darbo grupė dėl naujų narių priėmimo į Tinklą. Iš aštuonių darbo grupėje nagrinėtų prašymų priimti į Tinklą, patenkintas tik vienas. Pastaroji – ne pelno siekianti organizacija, savo veiklą vykdanti kaime. Keturioms viešosioms įstaigoms, iš dalies su kaimu susijusiai vienai mokslo institucijai ir vienai profesinei sąjungai siūlyta papildyti informaciją, kaip jie prisideda prie Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tikslų įgyvendinimo. Dar vieno pareiškėjo paprašyta tikslinti prašyme pateiktus duomenis.

Tikimasi, kad veiklą pradedanti nuolatinė darbo grupė dėl naujų narių į Tinklą priėmimo taip pat atliks pretendentų ir esančių narių orientavimą darbui komitetuose, padės formuojant narystės statusą.

Iki 2013 m. Tinklo veiklai numatoma skirti per 32 mln. Lt., pirmiesiems veiklos metams – 1 mln. Lt. Šią savaitę pagal Tinklo narių pageidavimu skubos tvarka patikslinus Tinklo veiklos nuostatas, žemės ūkio ministro įsakymu iki lapkričio 27 d. pratęstas ir projektinių pasiūlymų teikimo terminas.

Išsamiau apie tai www.kaimotinklas.lt .

Žemės ūkio ministerijos informacija

Paramą administruos efektyviau

„Visomis išgalėmis siekiame, kad  Europos žuvininkystės fondo lėšų įsisavinimas vyktų sklandžiai, tad visą savo dėmesį sutelkiame į tai, kad parama žvejams taptų kuo prieinamesnė, skaidresnė ir paprastesnė“, – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje Žemės ūkio ministerijos poziciją apibūdino viceministras Aušrys Macijauskas.

Posėdyje, skirtame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos (veiksmų programa) įgyvendinimo pagrindinėms gairėms, pasiekimams, įgyvendinimo taisyklių supaprastinimo aktualijoms aptarti, taip pat dalyvavo Europos komisijos Žuvininkystės ir jūrinių reikalų generalinio direktorato atstovė Martina Tuptova. Viešnia pažymėjo, kad Lietuva laikosi teisingos krypties užsibrėžtame žuvininkystės sektoriaus plėtros ir konkurencingumo didinimo kelyje: „Jūsų šalis žengia teisingus žingsnius užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą“.

Už gerą įvertinimą padėkojęs viceministras A.Macijauskas taip pat pasidžiaugė, kad Europos žuvininkystės fondo lėšos įsisavinamos neblogai.

Tačiau, kaip pažymėjo viceministras, šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje vyksta struktūros pertvarkymai, kurie palies ir žuvininkystės sektorių. Atsižvelgiant į tai keisis ir veiksmų programos administravimo sistema – vietoj vadovaujančiosios ir dviejų tarpinių institucijų liks vadovaujančioji ir viena tarpinė institucija, ko pasėkoje bus perskirstomos institucijų funkcijos.

„Noriu pažymėti, kad dėl to parama nenukentės, atvirkščiai, vidiniai ministerijos struktūros pertvarkymai daromi tam, kad programos lėšos būtų administruojamos efektyviau“, – sakė viceministras A. Macijauskas.

Panaudota ketvirtadalis fondo lėšų

Parama 2007-2013 metų laikotarpiu teikiama pagal veiksmų programos 5 prioritetines kryptis, kurioms skirta 246 mln. Lt.

Aptardama programos įgyvendinimo pasiekimus, Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos ir Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Rimantė Daunytė sakė, kad šiais metais vyko bei dar vyksta 21 kvietimas teikti paraiškas, 15 – jau pasibaigę. Nuo veiksmų programos laikotarpio pradžios surinkta 114 paraiškų, 73 jau patvirtintos 63 747 763 Lt paramos sumai. Pasak specialistės, per pusantrų metų panaudota ketvirtadalis fondo pinigų –  geras rodiklis.

Investicinėms priemonėms, kuriose numatomos nuosavos lėšos, šiais metais pradėta taikyti tęstinė paraiškų priėmimo tvarka, t.y. paraiškos renkamos iki šių metų pabaigos arba iki bus gauta paraiškų, kurių prašomos paramos suma bus lygi nustatytai pagal veiksmų programos priemonę ar jos veiklos sritį sumai.

Remia ekonominės veiklos pertvarkymą

Posėdyje buvo pateikta veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ paramos dydžio, skirto plėtros strategijai įgyvendinti, skaičiavimo metodika. Ekspertė Arina Motova pateikė tris paramos apskaičiavimo metodus bei pristatė Žuvininkystės reikalų ir stebėsenos komiteto siūlomą variantą. Pagal jį, 10 proc. paramos dalinama po lygiai kiekvienai Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupei (ŽRVVG) plius 690 tūkst. Lt – kiekvienai ŽRVVG, esančiai prioritetiniame regione plius likusi suma dalinama po lygiai, remiantis objektyviais kriterijais – žuvininkystės sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičiumi (vnt.) ir žuvininkystės sektoriaus įmonių skaičiumi (vnt.). Paramos suma koreguojama atsižvelgiant į koeficientą, priklausantį nuo savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių ploto.

Jau anksčiau šiai skaičiavimo metodikai buvo pritarę daugiau kaip pusė ŽRVVG. Viceministras A.Macijauskas diskusijų dalyviams pabrėžė, kad metodika parengta laikantis vienos iš svarbiausių paramos nuostatų – žuvininkystės regionuose išlaikyti esamas ir sukurti naujas darbo vietas, remiant ekonominės veiklos pertvarkymą arba regionų, kurie dėl pokyčių žuvininkystės sektoriuje patiria socialinių ir ekonominių sunkumų, ekonominę ir socialinę pertvarką.

Supaprastinta paramos gavimo tvarka

Atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę situaciją siekiant užtikrinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos priemonių įgyvendinimą, parengta supaprastinta paramos gavimo ir administravimo tvarka.

Pasak R. Daunytės, siekiant supaprastinti paramos teikimo tvarką, kai prašoma paramos suma yra mažesnė arba lygi 174 000 Lt,  numatyta atlikti kelis svarbius pakeitimus. Bus taikomi mažesni reikalavimai ekonominio gyvybingumo kriterijų atitikimui – vietoje galiojančių 4 išliks 2 rodikliai: skolos ir grynojo pelno ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais. Nuo šiol bus supaprastintas ir verslo planas, jis taps sudėtine paramos paraiškos dalimi.

Paspartės paraiškų vertinimo terminai – vertinimas bus atliekamas ne per 3 mėnesius, o per 30 darbo dienų.

Supaprastinta paramos teikimo tvarka ir projektams, kuriems įgyvendinti prašoma didesnės nei 174 000 Lt suma. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, šiems projektams bus taikomi ne tokie griežti ekonominio gyvybingumo kriterijai.

Siekiant, kad parama būtų kuo lengviau pasiekiama, atsisakoma kai kurių dokumentų, pažymų, paspartintas informacijos apsikeitimas tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos. Potencialių paramos gavėjų pageidavimu, projektui įgyvendinti reikalingas lėšas leista skolintis ne tik iš kredito įstaigos, bet ir iš fizinių juridinių asmenų. Bus atsisakoma paramos sutarčių pasirašymo, projekto įgyvendinimo ataskaitų, teikiamų kiekvienam ketvirčiui pasibaigus po paramos sutarties pasirašymo. Taip pat bus atsisakoma pirmumo vertinimo, lengvinama tvarka, perkant prekes, paslaugas ar darbus (organizuojant konkursus).

Viceministras A.Macijauskas pabrėžė, kad supaprastinta paramos gavimo ir administravimo tvarka  skirta tam, kad būtų pasiekti veiklos programoje numatyti tikslai. Pasak viceministro, svarbiausia, kad Žemės ūkio ministerijos priimtų sprendimų naudą pirmiausia pajustų paprastas žvejys.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Prieš kelias dienas Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba Lietuvos žemės ūkio universitete (Kauno r.) organizavo informacinį renginį „Žemės konsolidacija ir galimybės pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programą”. Visada aktuali žemės tvarkymo tema į renginį pritraukė nemažai ūkininkų. Pastarieji turėjo puikią progą tiesiogiai iš renginyje dalyvavusių žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjo Algio Bagdono išgirsti naują Žemės ūkio ministerijos vadovybės požiūrį į žemės tvarkymą, sulaukti atsakymų į jiems rūpimus klausimus.

Į projektus bus įtraukti miškai ir valstybinė žemė

Renginyje aptartos trys aktualios žemės tvarkymo temos: žemės konsolidacija ir šio proceso naujovės, Valstybinio žemės fondo steigimas ir jo funkcijos bei ūkininkų pirmumo teisė įsigyjant žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus.

Žemės konsolidacija – sudėtinis žemės tvarkymas, kurio metu siekiama sustambinti žemės sklypus ir taip suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas bei pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos tikslus ir uždavinius. Tuo tikslu pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą keičiamos žemės sklypų ribos. Žemės konsolidacija sudaro prielaidas ne tik suformuoti racionalaus dydžio ir formos sklypus, sustambinti žemėvaldas ir pagerinti jų kompaktiškumą, bet ir mažina atstumus tarp žemės sklypų ūkių žemėvaldoje. Žemės ūkio specialistų teigimu, sumažėjus atstumui nuo ūkio centro iki dirbamos žemės bei pagerėjus sklypo formai, gamybos išlaidos sumažėja iki 10 proc.

„Kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje turime iš esmės keisti požiūrį į žemės konsolidacijos projektus. Jie negali apsiriboti vien žemės ūkio paskirties sklypų pertvarka ir jungimu. Remiantis užsienio šalių patyrimu, kad šie procesai vyktų sklandžiai ir ekonomiškai pagrįstai, į žemės sklypų konsolidaciją būtina įtraukti miškus ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, – pristatydamas renginio dalyviams naujus žemės konsolidacijos aspektus sakė žemės ūkio viceministras E. Raugalas. – Tai sudarys sąlygas ūkininkams privatizuoti smulkius valstybinės žemės sklypus, padidinti ūkio ir žemės vertę, o savivaldybėms – pagerinti kelių tinklą, formuoti patrauklesnį kraštovaizdį“.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės reformos skyriaus vedėjas A. Bagdonas informavo, kad ES parama žemės konsolidacijai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos kryptį „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ teikiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau vienam projektui paramos suma negali viršyti daugiau kaip 1 380 tūkst. Lt. Vykdyti žemės konsolidacijos projektus Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo laikotarpiui skirta 56 mln. Lt paramos.

Ūkininkams priminta, kad iš Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos remiami tie žemės konsolidacijos projektai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip penki žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, o preliminari planuojama teritorija yra vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse ir apima ne mažesnį kaip 100 ha plotą.

Iki šiol pagal ankstesnio ES finansavimo laikotarpio paramos schemą (pagal 2004-206 m. BPD) Lietuvoje įvykdyta 14 pirmųjų žemės konsolidacijos projektų, todėl tikimasi, kad nauji žemės konsolidacijos projektai, siekiantys visų įmanomų kaimiškųjų vietovių tvarkymo tikslų, vyks sklandžiau ir bus dar patrauklesni bei naudingesni tokių projektų dalyviams nei pirmieji.

Artėja žemės tvarkymo sistemos pertvarka

Renginio dalyviams pristatyta artėjanti žemės tvarkymo sistemos pertvarka. Nuo 2010 m. liepos 1d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, persiskirstys ir žemėtvarkos funkcijos. Apskričių žemės tvarkymo darbus rajonuose perims NŽT prie Žemės ūkio ministerijos. Jos pagalbininku vykdant laisvos valstybinės žemės apskaitą, žemės konsolidacijos projektų organizavimą, valstybinės žemės pardavimo ir nuomos, apleistų žemių mažinimo funkcijas ir kitus žemės tvarkymo darbus bus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto pagrindu įsteigtas Valstybinis žemės fondas (Fondas). NŽT Žemės reformos skyriaus vedėjas A. Bagdonas trumpai pristatė NŽT ir Fondo veiklą, darbo organizavimo principus.

Su susirinkusiais ūkininkais bene ilgiausiai renginyje diskutuota aptariant žemės ūkio paskirties valstybinės žemės įsigijimo klausimus. Ūkininkai klausė, kada pasibaigs „išvadų“ vaikščiojimas, prašė keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimą stabdančią žemės vertės nustatymo tvarką, skundėsi negeranorišku žemėtvarkininkų darbu.

„Suprantame, kad vis dar besitęsiančios iš miestų į kaimą keliaujančios “išvados” – didžiausias stabdis vykdant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, – su ūkininkais sutiko E. Raugalas. – Tačiau intensyviai dirbame, kad jos „nusėstų“ ne dirbamose žemėse, bet miško masyvuose“.

Šiuo metu šalyje yra apie 114 tūkst. ha valstybinio miško, kuris galėtų būti panaudotas iš miesto į rajonus ateinančioms „išvadoms“ realizuoti. Tuo tarpu Seimas dar šiais metais turėtų svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie turės esminių teigiamų pokyčių ūkininkams pirmumo teise įsigyjant dirbamą žemę.

Pasak ūkininkų, šiuo metu iš privataus asmens perkant dirbamos žemės ūkio paskirties žemę, 1 ha kaina svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu valstybinės žemės ūkio paskirties žemė gerokai brangesnė. Norintys ją pirkti, konkrečią žemės ūkio paskirties valstybinės žemės kainą ūkininkai sužino tik sumokėję už ketinamų parduoti žemės sklypų projektavimo ir matavimų darbus. NŽT atstovas susirinkusiems priminė, kad perkamo valstybinės žemės sklypo vidutinę rinkos kainą galima sužinoti pagal VĮ Registrų centro parengtus žemės verčių žemėlapius, publikuojamus šios įmonės interneto svetainėje.

Vis dėlto, vertinant pastarųjų šešių metų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis matyti, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarčių šiais metais padaugėjo: 2004 m. tokių sutarčių pasirašyta 138 (nupirkta per 1 tūkst. ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės), 2005 m. – 958 sutartys (atitinkamai 12,7 tūkst. ha), 2006 m. – 2104 sutartys (atitinkamai 27,9 tūkst. ha), 2007 m. – 64 sutartys (tik 350 ha), 2008 m. – 456 sutartys (atitinkamai 5,4 tūkst. ha) ir 2009 m. iki spalio 1d. – 1209 sutartys (atitinkamai 14,7 tūkst. ha).

Žemės ūkio ministerijos informacija